5 tiesos apie infantilią moterį

(Jei atpažinsi save - tai ne tavo kaltė)

Kartais moteriškumas slepia ne brandą, o vidinį laukimą.

Laukimą, kad kažkas pamatys, ateis, supras.

Ne todėl, kad esi silpna.

O todėl, kad tavo viduje gyvena ta, kuri dar neišmoko pasitikėti savimi.

Šiandien noriu pasidalinti 5 tiesomis apie šią būseną. Ne iš kritikos, o iš atjautos.

Nes pati ją ilgai pažinojau.

Galbūt šios eilutės atlieps ir tavo vidų.

Žinok, kad tu nesi viena, kuri taip jautėsi.

1. Tai ne apie amžių, o apie vidinę brandą.

Daugelio moterų viduje gyvena mergaitė, kuri laukia.

Ne partnerio, o to, kuris atspės jos norus, ištrauks iš bejėgiškumo ir padarys viską taip, kaip jai reikia.

Iš šalies tai gali atrodyti kaip švelnumas, bet po juo slypi nerimas, tuštuma ir vidinė baimė.

Ji bijo gyvenimo taip, kaip penkiametė bijo tamsos.

Laukia, kad kažkas pasakytų „viskas bus gerai“.

Ir kai niekas neateina, ji grįžta į tylų nusivylimą.

2. Ji painioja jausmus su tikrove.

Kai vidinis pasaulis dominuoja, tampa sunku atskirti, kur emocijos, o kur realybė.

Jei jaučiu nuoskaudą, vadinasi, manęs nesupranta.

Jei jaučiu nepagarbą, vadinasi, mane žemina.

Ji nelabai gali pasakyti „aš taip jaučiuosi, bet tai nebūtinai yra tiesa“.

Jausmai virsta reikalavimu. Visi turi juos patvirtinti.

Bet emocijos kaip oras. Jos keičiasi. Ir ne visada sako tiesą.

3. Neaišku kas priima sprendimus - suaugusi, ar išsigandusi mergaitė.

Ši būsena neturi nieko bendra su metais pase.

Ji pasireiškia tada, kai „noriu“ stipresnis už „galiu“.

Kai svajonės nepalaikomos veiksmais.

Kai renkamės ne santykius, o saugumą.

Ne artimą žmogų, o simbolinį tėvą, kuris viską išspręs.

Už kiekvieno „aš negaliu“ slypi tylus „aš netikiu, kad galiu“.

4. Ji reaguoja, bet retai renkasi.

Gyvenimas tampa ne kelias, o atsakas. Į trūkumą. Į tylą. Į kito nuotaiką.

Daug išraiškos, daug emocijų, bet mažai krypties.

Tai, kas atrodo kaip stipri asmenybė, kartais tėra apsauga nuo skausmo.

Kai jai sunku, ji ne klausia savęs „ką galiu padaryti“, o laukia, kol kas nors ją nuramins.

Ji ne gyvena, o gelbėjasi.

5. Ji ilgisi meilės, bet bijo jos.

Ne todėl, kad nenori ryšio.

O todėl, kad ryšys reikalauja brandos.

Atsakomybės. Įtampos išlaikymo. Savęs girdėjimo net tada, kai baisu.

Todėl ji dažnai renkasi emociškai tolimus vyrus.

Su jais galima svajoti, ilgėtis, kentėti, bet nereikia augti.

Jei šiose eilutėse atpažinai save, tai nėra apie gėdą ar kaltę.

Tai galimybė.

Švelni, jautri galimybė pakviesti savo vidinę mergaitę augti.

Ne per prievartą, o per meilę.

Per tai, kaip tu su ja kalbi.

Kaip elgiesi su savimi.

Kaip pradedi pasitikėti.

Kuri iš šių tiesų šiandien jautriausiai atsiliepė tavo viduje?

Kas tau yra brandi moteris? Pasidalink mintimis.